nepramingančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepramingančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepramingantis, mot. g. nepraminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepramingąs, nepramingantis	nepramingą, nepramingantys	nepraminganti	nepramingančios	-	nepramingą
kilm.	nepramingančio	nepramingančių	nepramingančios	nepramingančių	-	-
naud.	nepramingančiam	nepramingantiems, nepramingantiem	nepramingančiai	nepramingančioms, nepramingančiom	-	-
gal.	nepramingantį	nepramingančius	nepramingančią	nepramingančias	-	-
įnag.	nepramingančiu	nepramingančiais	nepramingančia	nepramingančiomis	-	-
viet.	nepramingančiame, nepramingančiam	nepramingančiuose, nepramingančiuos	nepramingančioje, nepramingančioj	nepramingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepramingantysis	nepramingantieji	nepramingančioji	nepramingančiosios	-	-
kilm.	nepramingančiojo	nepramingančiųjų	nepramingančiosios	nepramingančiųjų	-	-
naud.	nepramingančiajam	nepramingantiesiems	nepramingančiajai	nepramingančiosioms	-	-
gal.	nepramingantįjį	nepramingančiuosius	nepramingančiąją	nepramingančiąsias	-	-
įnag.	nepramingančiuoju	nepramingančiaisiais	nepramingančiąja	nepramingančiosiomis	-	-
viet.	nepramingančiajame	nepramingančiuosiuose	nepramingančiojoje	nepramingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepramingantis, mot. g. nepraminganti.
• Skiemenys: ne-pra-min-gan-čių-jų

nepramingančiųjų

1. tas, kuris nepraminga

Etimologija

<= nepramigti, nepraminga, nepramigo <= ne- + pramigti, praminga, pramigo <= pra- + migti, minga, migo

---