nepragėrusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepragėrusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepragėręs, mot. g. nepragėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragėręs	nepragėrę	nepragėrusi, nepragėrus	nepragėrusios	-	nepragėrę
kilm.	nepragėrusio	nepragėrusių	nepragėrusios	nepragėrusių	-	-
naud.	nepragėrusiam	nepragėrusiems	nepragėrusiai	nepragėrusioms	-	-
gal.	nepragėrusį	nepragėrusius	nepragėrusią	nepragėrusias	-	-
įnag.	nepragėrusiu	nepragėrusiais	nepragėrusia	nepragėrusiomis	-	-
viet.	nepragėrusiame	nepragėrusiuose	nepragėrusioje	nepragėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragėrusysis	nepragėrusieji	nepragėrusioji	nepragėrusiosios	-	-
kilm.	nepragėrusiojo	nepragėrusiųjų	nepragėrusiosios	nepragėrusiųjų	-	-
naud.	nepragėrusiajam	nepragėrusiesiems	nepragėrusiajai	nepragėrusiosioms	-	-
gal.	nepragėrusįjį	nepragėrusiuosius	nepragėrusiąją	nepragėrusiąsias	-	-
įnag.	nepragėrusiuoju	nepragėrusiaisiais	nepragėrusiąja	nepragėrusiosiomis	-	-
viet.	nepragėrusiajame	nepragėrusiuosiuose	nepragėrusiojoje	nepragėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepragėręs, mot. g. nepragėrusi.
• Skiemenys: ne-pra-gė-ru-sius

nepragėrusius

1. tas, kuris nepragėrė

Etimologija

<= nepragerti, neprageria, nepragėrė <= ne- + pragerti, prageria, pragėrė <= pra- + gerti, geria, gėrė

---