nepervaišintinu

Taip pat žr.: nepervaišintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepervaišintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepervaišintinas, mot. g. nepervaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišintinas	nepervaišintini	nepervaišintina	nepervaišintinos	nepervaišintina	-
kilm.	nepervaišintino	nepervaišintinų	nepervaišintinos	nepervaišintinų	-	-
naud.	nepervaišintinam	nepervaišintiniems	nepervaišintinai	nepervaišintinoms	-	-
gal.	nepervaišintiną	nepervaišintinus	nepervaišintiną	nepervaišintinas	-	-
įnag.	nepervaišintinu	nepervaišintinais	nepervaišintina	nepervaišintinomis	-	-
viet.	nepervaišintiname	nepervaišintinuose	nepervaišintinoje	nepervaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišintinasis	nepervaišintinieji	nepervaišintinoji	nepervaišintinosios	-	-
kilm.	nepervaišintinojo	nepervaišintinųjų	nepervaišintinosios	nepervaišintinųjų	-	-
naud.	nepervaišintinajam	nepervaišintiniesiems	nepervaišintinajai	nepervaišintinosioms	-	-
gal.	nepervaišintinąjį	nepervaišintinuosius	nepervaišintinąją	nepervaišintinąsias	-	-
įnag.	nepervaišintinuoju	nepervaišintinaisiais	nepervaišintinąja	nepervaišintinosiomis	-	-
viet.	nepervaišintinajame	nepervaišintinuosiuose	nepervaišintinojoje	nepervaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepervaišintinas, mot. g. nepervaišintina.

nepervaišintinu

1. tas, dėl kurio reikia nepervaišinti

Etimologija

<= nepervaišinti, nepervaišina, nepervaišino <= ne- + pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---