nepervaišinsimoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepervaišinsimoje (būs. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepervaišinsimas, mot. g. nepervaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišinsimas	nepervaišinsimi	nepervaišinsima	nepervaišinsimos	nepervaišinsima	-
kilm.	nepervaišinsimo	nepervaišinsimų	nepervaišinsimos	nepervaišinsimų	-	-
naud.	nepervaišinsimam	nepervaišinsimiems	nepervaišinsimai	nepervaišinsimoms	-	-
gal.	nepervaišinsimą	nepervaišinsimus	nepervaišinsimą	nepervaišinsimas	-	-
įnag.	nepervaišinsimu	nepervaišinsimais	nepervaišinsima	nepervaišinsimomis	-	-
viet.	nepervaišinsimame	nepervaišinsimuose	nepervaišinsimoje	nepervaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišinsimasis	nepervaišinsimieji	nepervaišinsimoji	nepervaišinsimosios	-	-
kilm.	nepervaišinsimojo	nepervaišinsimųjų	nepervaišinsimosios	nepervaišinsimųjų	-	-
naud.	nepervaišinsimajam	nepervaišinsimiesiems	nepervaišinsimajai	nepervaišinsimosioms	-	-
gal.	nepervaišinsimąjį	nepervaišinsimuosius	nepervaišinsimąją	nepervaišinsimąsias	-	-
įnag.	nepervaišinsimuoju	nepervaišinsimaisiais	nepervaišinsimąja	nepervaišinsimosiomis	-	-
viet.	nepervaišinsimajame	nepervaišinsimuosiuose	nepervaišinsimojoje	nepervaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepervaišinsimas, mot. g. nepervaišinsima.

nepervaišinsimoje

1. tas, kurį nepervaišins

Etimologija

<= nepervaišinti, nepervaišina, nepervaišino <= ne- + pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---