nepervaišinančiąja

Taip pat žr.: nepervaišinančiąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepervaišinančiąja (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepervaišinantis, mot. g. nepervaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišinąs, nepervaišinantis	nepervaišiną, nepervaišinantys	nepervaišinanti	nepervaišinančios	-	nepervaišiną
kilm.	nepervaišinančio	nepervaišinančių	nepervaišinančios	nepervaišinančių	-	-
naud.	nepervaišinančiam	nepervaišinantiems, nepervaišinantiem	nepervaišinančiai	nepervaišinančioms, nepervaišinančiom	-	-
gal.	nepervaišinantį	nepervaišinančius	nepervaišinančią	nepervaišinančias	-	-
įnag.	nepervaišinančiu	nepervaišinančiais	nepervaišinančia	nepervaišinančiomis	-	-
viet.	nepervaišinančiame, nepervaišinančiam	nepervaišinančiuose, nepervaišinančiuos	nepervaišinančioje, nepervaišinančioj	nepervaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišinantysis	nepervaišinantieji	nepervaišinančioji	nepervaišinančiosios	-	-
kilm.	nepervaišinančiojo	nepervaišinančiųjų	nepervaišinančiosios	nepervaišinančiųjų	-	-
naud.	nepervaišinančiajam	nepervaišinantiesiems	nepervaišinančiajai	nepervaišinančiosioms	-	-
gal.	nepervaišinantįjį	nepervaišinančiuosius	nepervaišinančiąją	nepervaišinančiąsias	-	-
įnag.	nepervaišinančiuoju	nepervaišinančiaisiais	nepervaišinančiąja	nepervaišinančiosiomis	-	-
viet.	nepervaišinančiajame	nepervaišinančiuosiuose	nepervaišinančiojoje	nepervaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepervaišinantis, mot. g. nepervaišinanti.

nepervaišinančiąja

1. ta, kuri nepervaišina

Etimologija

<= nepervaišinti, nepervaišina, nepervaišino <= ne- + pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---