nepervaišinamu

Taip pat žr.: nepervaišinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepervaišinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepervaišinamas, mot. g. nepervaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišinamas	nepervaišinami	nepervaišinama	nepervaišinamos	nepervaišinama	-
kilm.	nepervaišinamo	nepervaišinamų	nepervaišinamos	nepervaišinamų	-	-
naud.	nepervaišinamam	nepervaišinamiems	nepervaišinamai	nepervaišinamoms	-	-
gal.	nepervaišinamą	nepervaišinamus	nepervaišinamą	nepervaišinamas	-	-
įnag.	nepervaišinamu	nepervaišinamais	nepervaišinama	nepervaišinamomis	-	-
viet.	nepervaišinamame	nepervaišinamuose	nepervaišinamoje	nepervaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišinamasis	nepervaišinamieji	nepervaišinamoji	nepervaišinamosios	-	-
kilm.	nepervaišinamojo	nepervaišinamųjų	nepervaišinamosios	nepervaišinamųjų	-	-
naud.	nepervaišinamajam	nepervaišinamiesiems	nepervaišinamajai	nepervaišinamosioms	-	-
gal.	nepervaišinamąjį	nepervaišinamuosius	nepervaišinamąją	nepervaišinamąsias	-	-
įnag.	nepervaišinamuoju	nepervaišinamaisiais	nepervaišinamąja	nepervaišinamosiomis	-	-
viet.	nepervaišinamajame	nepervaišinamuosiuose	nepervaišinamojoje	nepervaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepervaišinamas, mot. g. nepervaišinama.

nepervaišinamu

1. tas, kurį nepervaišina

Etimologija

<= nepervaišinti, nepervaišina, nepervaišino <= ne- + pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---