nepersivaišintojų

Taip pat žr.: nepersivaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepersivaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepersivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivaišintojas	nepersivaišintojai
kilm.	nepersivaišintojo	nepersivaišintojų
naud.	nepersivaišintojui	nepersivaišintojams
gal.	nepersivaišintoją	nepersivaišintojus
įnag.	nepersivaišintoju	nepersivaišintojais
viet.	nepersivaišintojuje	nepersivaišintojuose
šauksm.	nepersivaišintojau	nepersivaišintojai

• žr. pagr. f. nepersivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepersivaišintoja.

nepersivaišintojų

1. tas, kuris nepersivaišina

Etimologija

<= nepersivaišinti, nepersivaišina, nepersivaišino <= ne- + persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

nepersivaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepersivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivaišintoja	nepersivaišintojos
kilm.	nepersivaišintojos	nepersivaišintojų
naud.	nepersivaišintojai	nepersivaišintojoms
gal.	nepersivaišintoją	nepersivaišintojas
įnag.	nepersivaišintoja	nepersivaišintojomis
viet.	nepersivaišintojoje	nepersivaišintojose
šauksm.	nepersivaišintoja	nepersivaišintojos

• žr. pagr. f. nepersivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepersivaišintojas.

nepersivaišintojų

1. ta, kuri nepersivaišina

Etimologija

<= nepersivaišinti, nepersivaišina, nepersivaišino <= ne- + persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---