nepersitikrintųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersitikrintųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersitikrintas, mot. g. nepersitikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersitikrintas	nepersitikrinti	nepersitikrinta	nepersitikrintos	nepersitikrinta	-
kilm.	nepersitikrinto	nepersitikrintų	nepersitikrintos	nepersitikrintų	-	-
naud.	nepersitikrintam	nepersitikrintiems	nepersitikrintai	nepersitikrintoms	-	-
gal.	nepersitikrintą	nepersitikrintus	nepersitikrintą	nepersitikrintas	-	-
įnag.	nepersitikrintu	nepersitikrintais	nepersitikrinta	nepersitikrintomis	-	-
viet.	nepersitikrintame	nepersitikrintuose	nepersitikrintoje	nepersitikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersitikrintasis	nepersitikrintieji	nepersitikrintoji	nepersitikrintosios	-	-
kilm.	nepersitikrintojo	nepersitikrintųjų	nepersitikrintosios	nepersitikrintųjų	-	-
naud.	nepersitikrintajam	nepersitikrintiesiems	nepersitikrintajai	nepersitikrintosioms	-	-
gal.	nepersitikrintąjį	nepersitikrintuosius	nepersitikrintąją	nepersitikrintąsias	-	-
įnag.	nepersitikrintuoju	nepersitikrintaisiais	nepersitikrintąja	nepersitikrintosiomis	-	-
viet.	nepersitikrintajame	nepersitikrintuosiuose	nepersitikrintojoje	nepersitikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersitikrintas, mot. g. nepersitikrinta.
• Skiemenys: ne-per-si-tik-rin-tų-jų

nepersitikrintųjų

1. tas, kurį nepersitikrino

Etimologija

<= nepersitikrinti, nepersitikrina, nepersitikrino <= ne- + persitikrinti, persitikrina, persitikrino <= per- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---