nepersitikinamojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersitikinamojo (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersitikinamas, mot. g. nepersitikinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersitikinamas	nepersitikinami	nepersitikinama	nepersitikinamos	nepersitikinama	-
kilm.	nepersitikinamo	nepersitikinamų	nepersitikinamos	nepersitikinamų	-	-
naud.	nepersitikinamam	nepersitikinamiems	nepersitikinamai	nepersitikinamoms	-	-
gal.	nepersitikinamą	nepersitikinamus	nepersitikinamą	nepersitikinamas	-	-
įnag.	nepersitikinamu	nepersitikinamais	nepersitikinama	nepersitikinamomis	-	-
viet.	nepersitikinamame	nepersitikinamuose	nepersitikinamoje	nepersitikinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersitikinamasis	nepersitikinamieji	nepersitikinamoji	nepersitikinamosios	-	-
kilm.	nepersitikinamojo	nepersitikinamųjų	nepersitikinamosios	nepersitikinamųjų	-	-
naud.	nepersitikinamajam	nepersitikinamiesiems	nepersitikinamajai	nepersitikinamosioms	-	-
gal.	nepersitikinamąjį	nepersitikinamuosius	nepersitikinamąją	nepersitikinamąsias	-	-
įnag.	nepersitikinamuoju	nepersitikinamaisiais	nepersitikinamąja	nepersitikinamosiomis	-	-
viet.	nepersitikinamajame	nepersitikinamuosiuose	nepersitikinamojoje	nepersitikinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersitikinamas, mot. g. nepersitikinama.
• Skiemenys: ne-per-si-ti-ki-na-mo-jo

nepersitikinamojo

1. tas, kurį nepersitikina

Etimologija

<= nepersitikinti, nepersitikina, nepersitikino <= ne- + persitikinti, persitikina, persitikino <= per- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---