nepersimąstytinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersimąstytinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersimąstytinas, mot. g. nepersimąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąstytinas	nepersimąstytini	nepersimąstytina	nepersimąstytinos	nepersimąstytina	-
kilm.	nepersimąstytino	nepersimąstytinų	nepersimąstytinos	nepersimąstytinų	-	-
naud.	nepersimąstytinam	nepersimąstytiniems	nepersimąstytinai	nepersimąstytinoms	-	-
gal.	nepersimąstytiną	nepersimąstytinus	nepersimąstytiną	nepersimąstytinas	-	-
įnag.	nepersimąstytinu	nepersimąstytinais	nepersimąstytina	nepersimąstytinomis	-	-
viet.	nepersimąstytiname	nepersimąstytinuose	nepersimąstytinoje	nepersimąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąstytinasis	nepersimąstytinieji	nepersimąstytinoji	nepersimąstytinosios	-	-
kilm.	nepersimąstytinojo	nepersimąstytinųjų	nepersimąstytinosios	nepersimąstytinųjų	-	-
naud.	nepersimąstytinajam	nepersimąstytiniesiems	nepersimąstytinajai	nepersimąstytinosioms	-	-
gal.	nepersimąstytinąjį	nepersimąstytinuosius	nepersimąstytinąją	nepersimąstytinąsias	-	-
įnag.	nepersimąstytinuoju	nepersimąstytinaisiais	nepersimąstytinąja	nepersimąstytinosiomis	-	-
viet.	nepersimąstytinajame	nepersimąstytinuosiuose	nepersimąstytinojoje	nepersimąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersimąstytinas, mot. g. nepersimąstytina.
• Skiemenys: ne-per-si-mąs-ty-ti-nų

nepersimąstytinų

1. tas, dėl kurio reikia nepersimąstyti

Etimologija

<= nepersimąstyti, nepersimąsto, nepersimąstė <= ne- + persimąstyti, persimąsto, persimąstė <= per- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---