nepersimąsčiusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersimąsčiusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersimąstęs, mot. g. nepersimąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąstęs	nepersimąstę	nepersimąsčiusi, nepersimąsčius	nepersimąsčiusios	-	nepersimąstę
kilm.	nepersimąsčiusio	nepersimąsčiusių	nepersimąsčiusios	nepersimąsčiusių	-	-
naud.	nepersimąsčiusiam	nepersimąsčiusiems	nepersimąsčiusiai	nepersimąsčiusioms	-	-
gal.	nepersimąsčiusį	nepersimąsčiusius	nepersimąsčiusią	nepersimąsčiusias	-	-
įnag.	nepersimąsčiusiu	nepersimąsčiusiais	nepersimąsčiusia	nepersimąsčiusiomis	-	-
viet.	nepersimąsčiusiame	nepersimąsčiusiuose	nepersimąsčiusioje	nepersimąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąsčiusysis	nepersimąsčiusieji	nepersimąsčiusioji	nepersimąsčiusiosios	-	-
kilm.	nepersimąsčiusiojo	nepersimąsčiusiųjų	nepersimąsčiusiosios	nepersimąsčiusiųjų	-	-
naud.	nepersimąsčiusiajam	nepersimąsčiusiesiems	nepersimąsčiusiajai	nepersimąsčiusiosioms	-	-
gal.	nepersimąsčiusįjį	nepersimąsčiusiuosius	nepersimąsčiusiąją	nepersimąsčiusiąsias	-	-
įnag.	nepersimąsčiusiuoju	nepersimąsčiusiaisiais	nepersimąsčiusiąja	nepersimąsčiusiosiomis	-	-
viet.	nepersimąsčiusiajame	nepersimąsčiusiuosiuose	nepersimąsčiusiojoje	nepersimąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersimąstęs, mot. g. nepersimąsčiusi.
• Skiemenys: ne-per-si-mąs-čiu-siu

nepersimąsčiusiu

1. tas, kuris nepersimąstė

Etimologija

<= nepersimąstyti, nepersimąsto, nepersimąstė <= ne- + persimąstyti, persimąsto, persimąstė <= per- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---