nepermokamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepermokamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepermokamas, mot. g. nepermokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermokamas	nepermokami	nepermokama	nepermokamos	nepermokama	-
kilm.	nepermokamo	nepermokamų	nepermokamos	nepermokamų	-	-
naud.	nepermokamam	nepermokamiems	nepermokamai	nepermokamoms	-	-
gal.	nepermokamą	nepermokamus	nepermokamą	nepermokamas	-	-
įnag.	nepermokamu	nepermokamais	nepermokama	nepermokamomis	-	-
viet.	nepermokamame	nepermokamuose	nepermokamoje	nepermokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermokamasis	nepermokamieji	nepermokamoji	nepermokamosios	-	-
kilm.	nepermokamojo	nepermokamųjų	nepermokamosios	nepermokamųjų	-	-
naud.	nepermokamajam	nepermokamiesiems	nepermokamajai	nepermokamosioms	-	-
gal.	nepermokamąjį	nepermokamuosius	nepermokamąją	nepermokamąsias	-	-
įnag.	nepermokamuoju	nepermokamaisiais	nepermokamąja	nepermokamosiomis	-	-
viet.	nepermokamajame	nepermokamuosiuose	nepermokamojoje	nepermokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepermokamas, mot. g. nepermokama.
• Skiemenys: ne-per-mo-ka-mų-jų

nepermokamųjų

1. tas, kurį nepermoka

Etimologija

<= nepermokėti, nepermoka, nepermokėjo <= ne- + permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo

---