nepermokėtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepermokėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepermokėtas, mot. g. nepermokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermokėtas	nepermokėti	nepermokėta	nepermokėtos	nepermokėta	-
kilm.	nepermokėto	nepermokėtų	nepermokėtos	nepermokėtų	-	-
naud.	nepermokėtam	nepermokėtiems	nepermokėtai	nepermokėtoms	-	-
gal.	nepermokėtą	nepermokėtus	nepermokėtą	nepermokėtas	-	-
įnag.	nepermokėtu	nepermokėtais	nepermokėta	nepermokėtomis	-	-
viet.	nepermokėtame	nepermokėtuose	nepermokėtoje	nepermokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermokėtasis	nepermokėtieji	nepermokėtoji	nepermokėtosios	-	-
kilm.	nepermokėtojo	nepermokėtųjų	nepermokėtosios	nepermokėtųjų	-	-
naud.	nepermokėtajam	nepermokėtiesiems	nepermokėtajai	nepermokėtosioms	-	-
gal.	nepermokėtąjį	nepermokėtuosius	nepermokėtąją	nepermokėtąsias	-	-
įnag.	nepermokėtuoju	nepermokėtaisiais	nepermokėtąja	nepermokėtosiomis	-	-
viet.	nepermokėtajame	nepermokėtuosiuose	nepermokėtojoje	nepermokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepermokėtas, mot. g. nepermokėta.
• Skiemenys: ne-per-mo-kė-tu

nepermokėtu

1. tas, kurį nepermokėjo

Etimologija

<= nepermokėti, nepermoka, nepermokėjo <= ne- + permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo

---