nepermokėsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepermokėsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepermokėsimas, mot. g. nepermokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermokėsimas	nepermokėsimi	nepermokėsima	nepermokėsimos	nepermokėsima	-
kilm.	nepermokėsimo	nepermokėsimų	nepermokėsimos	nepermokėsimų	-	-
naud.	nepermokėsimam	nepermokėsimiems	nepermokėsimai	nepermokėsimoms	-	-
gal.	nepermokėsimą	nepermokėsimus	nepermokėsimą	nepermokėsimas	-	-
įnag.	nepermokėsimu	nepermokėsimais	nepermokėsima	nepermokėsimomis	-	-
viet.	nepermokėsimame	nepermokėsimuose	nepermokėsimoje	nepermokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermokėsimasis	nepermokėsimieji	nepermokėsimoji	nepermokėsimosios	-	-
kilm.	nepermokėsimojo	nepermokėsimųjų	nepermokėsimosios	nepermokėsimųjų	-	-
naud.	nepermokėsimajam	nepermokėsimiesiems	nepermokėsimajai	nepermokėsimosioms	-	-
gal.	nepermokėsimąjį	nepermokėsimuosius	nepermokėsimąją	nepermokėsimąsias	-	-
įnag.	nepermokėsimuoju	nepermokėsimaisiais	nepermokėsimąja	nepermokėsimosiomis	-	-
viet.	nepermokėsimajame	nepermokėsimuosiuose	nepermokėsimojoje	nepermokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepermokėsimas, mot. g. nepermokėsima.
• Skiemenys: ne-per-mo-kė-si-mų-jų

nepermokėsimųjų

1. tas, kurį nepermokės

Etimologija

<= nepermokėti, nepermoka, nepermokėjo <= ne- + permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo

---