nepermąstysiančioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepermąstysiančioji (būs. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepermąstysiantis, mot. g. nepermąstysianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermąstysiąs, nepermąstysiantis	nepermąstysią, nepermąstysiantys	nepermąstysianti	nepermąstysiančios	-	nepermąstysią
kilm.	nepermąstysiančio	nepermąstysiančių	nepermąstysiančios	nepermąstysiančių	-	-
naud.	nepermąstysiančiam	nepermąstysiantiems, nepermąstysiantiem	nepermąstysiančiai	nepermąstysiančioms, nepermąstysiančiom	-	-
gal.	nepermąstysiantį	nepermąstysiančius	nepermąstysiančią	nepermąstysiančias	-	-
įnag.	nepermąstysiančiu	nepermąstysiančiais	nepermąstysiančia	nepermąstysiančiomis	-	-
viet.	nepermąstysiančiame, nepermąstysiančiam	nepermąstysiančiuose, nepermąstysiančiuos	nepermąstysiančioje, nepermąstysiančioj	nepermąstysiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermąstysiantysis	nepermąstysiantieji	nepermąstysiančioji	nepermąstysiančiosios	-	-
kilm.	nepermąstysiančiojo	nepermąstysiančiųjų	nepermąstysiančiosios	nepermąstysiančiųjų	-	-
naud.	nepermąstysiančiajam	nepermąstysiantiesiems	nepermąstysiančiajai	nepermąstysiančiosioms	-	-
gal.	nepermąstysiantįjį	nepermąstysiančiuosius	nepermąstysiančiąją	nepermąstysiančiąsias	-	-
įnag.	nepermąstysiančiuoju	nepermąstysiančiaisiais	nepermąstysiančiąja	nepermąstysiančiosiomis	-	-
viet.	nepermąstysiančiajame	nepermąstysiančiuosiuose	nepermąstysiančiojoje	nepermąstysiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepermąstysiantis, mot. g. nepermąstysianti.
• Skiemenys: ne-per-mąs-ty-sian-čio-ji

nepermąstysiančioji

1. ta, kuri nepermąstys

Etimologija

<= nepermąstyti, nepermąsto, nepermąstė <= ne- + permąstyti, permąsto, permąstė <= per- + mąstyti, mąsto, mąstė

---