nepermąstomu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepermąstomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepermąstomas, mot. g. nepermąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermąstomas	nepermąstomi	nepermąstoma	nepermąstomos	nepermąstoma	-
kilm.	nepermąstomo	nepermąstomų	nepermąstomos	nepermąstomų	-	-
naud.	nepermąstomam	nepermąstomiems	nepermąstomai	nepermąstomoms	-	-
gal.	nepermąstomą	nepermąstomus	nepermąstomą	nepermąstomas	-	-
įnag.	nepermąstomu	nepermąstomais	nepermąstoma	nepermąstomomis	-	-
viet.	nepermąstomame	nepermąstomuose	nepermąstomoje	nepermąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermąstomasis	nepermąstomieji	nepermąstomoji	nepermąstomosios	-	-
kilm.	nepermąstomojo	nepermąstomųjų	nepermąstomosios	nepermąstomųjų	-	-
naud.	nepermąstomajam	nepermąstomiesiems	nepermąstomajai	nepermąstomosioms	-	-
gal.	nepermąstomąjį	nepermąstomuosius	nepermąstomąją	nepermąstomąsias	-	-
įnag.	nepermąstomuoju	nepermąstomaisiais	nepermąstomąja	nepermąstomosiomis	-	-
viet.	nepermąstomajame	nepermąstomuosiuose	nepermąstomojoje	nepermąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepermąstomas, mot. g. nepermąstoma.
• Skiemenys: ne-per-mąs-to-mu

nepermąstomu

1. tas, kurį nepermąsto

Etimologija

<= nepermąstyti, nepermąsto, nepermąstė <= ne- + permąstyti, permąsto, permąstė <= per- + mąstyti, mąsto, mąstė

---