nepermąstantysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepermąstantysis (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepermąstantis, mot. g. nepermąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermąstąs, nepermąstantis	nepermąstą, nepermąstantys	nepermąstanti	nepermąstančios	-	nepermąstą
kilm.	nepermąstančio	nepermąstančių	nepermąstančios	nepermąstančių	-	-
naud.	nepermąstančiam	nepermąstantiems, nepermąstantiem	nepermąstančiai	nepermąstančioms, nepermąstančiom	-	-
gal.	nepermąstantį	nepermąstančius	nepermąstančią	nepermąstančias	-	-
įnag.	nepermąstančiu	nepermąstančiais	nepermąstančia	nepermąstančiomis	-	-
viet.	nepermąstančiame, nepermąstančiam	nepermąstančiuose, nepermąstančiuos	nepermąstančioje, nepermąstančioj	nepermąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermąstantysis	nepermąstantieji	nepermąstančioji	nepermąstančiosios	-	-
kilm.	nepermąstančiojo	nepermąstančiųjų	nepermąstančiosios	nepermąstančiųjų	-	-
naud.	nepermąstančiajam	nepermąstantiesiems	nepermąstančiajai	nepermąstančiosioms	-	-
gal.	nepermąstantįjį	nepermąstančiuosius	nepermąstančiąją	nepermąstančiąsias	-	-
įnag.	nepermąstančiuoju	nepermąstančiaisiais	nepermąstančiąja	nepermąstančiosiomis	-	-
viet.	nepermąstančiajame	nepermąstančiuosiuose	nepermąstančiojoje	nepermąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepermąstantis, mot. g. nepermąstanti.
• Skiemenys: ne-per-mąs-tan-ty-sis

nepermąstantysis

1. tas, kuris nepermąsto

Etimologija

<= nepermąstyti, nepermąsto, nepermąstė <= ne- + permąstyti, permąsto, permąstė <= per- + mąstyti, mąsto, mąstė

---