neperginčytus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neperginčytus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neperginčytas, mot. g. neperginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neperginčytas	neperginčyti	neperginčyta	neperginčytos	neperginčyta	-
kilm.	neperginčyto	neperginčytų	neperginčytos	neperginčytų	-	-
naud.	neperginčytam	neperginčytiems	neperginčytai	neperginčytoms	-	-
gal.	neperginčytą	neperginčytus	neperginčytą	neperginčytas	-	-
įnag.	neperginčytu	neperginčytais	neperginčyta	neperginčytomis	-	-
viet.	neperginčytame	neperginčytuose	neperginčytoje	neperginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neperginčytasis	neperginčytieji	neperginčytoji	neperginčytosios	-	-
kilm.	neperginčytojo	neperginčytųjų	neperginčytosios	neperginčytųjų	-	-
naud.	neperginčytajam	neperginčytiesiems	neperginčytajai	neperginčytosioms	-	-
gal.	neperginčytąjį	neperginčytuosius	neperginčytąją	neperginčytąsias	-	-
įnag.	neperginčytuoju	neperginčytaisiais	neperginčytąja	neperginčytosiomis	-	-
viet.	neperginčytajame	neperginčytuosiuose	neperginčytojoje	neperginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neperginčytas, mot. g. neperginčyta.
• Skiemenys: ne-per-gin-čy-tus

neperginčytus

1. tas, kurį neperginčijo

Etimologija

<= neperginčyti, neperginčija, neperginčijo <= ne- + perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---