neperginčijamuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neperginčijamuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neperginčijamas, mot. g. neperginčijama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neperginčijamas	neperginčijami	neperginčijama	neperginčijamos	neperginčijama	-
kilm.	neperginčijamo	neperginčijamų	neperginčijamos	neperginčijamų	-	-
naud.	neperginčijamam	neperginčijamiems	neperginčijamai	neperginčijamoms	-	-
gal.	neperginčijamą	neperginčijamus	neperginčijamą	neperginčijamas	-	-
įnag.	neperginčijamu	neperginčijamais	neperginčijama	neperginčijamomis	-	-
viet.	neperginčijamame	neperginčijamuose	neperginčijamoje	neperginčijamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neperginčijamasis	neperginčijamieji	neperginčijamoji	neperginčijamosios	-	-
kilm.	neperginčijamojo	neperginčijamųjų	neperginčijamosios	neperginčijamųjų	-	-
naud.	neperginčijamajam	neperginčijamiesiems	neperginčijamajai	neperginčijamosioms	-	-
gal.	neperginčijamąjį	neperginčijamuosius	neperginčijamąją	neperginčijamąsias	-	-
įnag.	neperginčijamuoju	neperginčijamaisiais	neperginčijamąja	neperginčijamosiomis	-	-
viet.	neperginčijamajame	neperginčijamuosiuose	neperginčijamojoje	neperginčijamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neperginčijamas, mot. g. neperginčijama.
• Skiemenys: ne-per-gin-či-ja-muo-ju

neperginčijamuoju

1. tas, kurį neperginčija

Etimologija

<= neperginčyti, neperginčija, neperginčijo <= ne- + perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---