nepergalvojusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepergalvojusiajam (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepergalvojęs, mot. g. nepergalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergalvojęs	nepergalvoję	nepergalvojusi, nepergalvojus	nepergalvojusios	-	nepergalvoję
kilm.	nepergalvojusio	nepergalvojusių	nepergalvojusios	nepergalvojusių	-	-
naud.	nepergalvojusiam	nepergalvojusiems	nepergalvojusiai	nepergalvojusioms	-	-
gal.	nepergalvojusį	nepergalvojusius	nepergalvojusią	nepergalvojusias	-	-
įnag.	nepergalvojusiu	nepergalvojusiais	nepergalvojusia	nepergalvojusiomis	-	-
viet.	nepergalvojusiame	nepergalvojusiuose	nepergalvojusioje	nepergalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergalvojusysis	nepergalvojusieji	nepergalvojusioji	nepergalvojusiosios	-	-
kilm.	nepergalvojusiojo	nepergalvojusiųjų	nepergalvojusiosios	nepergalvojusiųjų	-	-
naud.	nepergalvojusiajam	nepergalvojusiesiems	nepergalvojusiajai	nepergalvojusiosioms	-	-
gal.	nepergalvojusįjį	nepergalvojusiuosius	nepergalvojusiąją	nepergalvojusiąsias	-	-
įnag.	nepergalvojusiuoju	nepergalvojusiaisiais	nepergalvojusiąja	nepergalvojusiosiomis	-	-
viet.	nepergalvojusiajame	nepergalvojusiuosiuose	nepergalvojusiojoje	nepergalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepergalvojęs, mot. g. nepergalvojusi.
• Skiemenys: ne-per-gal-vo-ju-sia-jam

nepergalvojusiajam

1. tas, kuris nepergalvojo

Etimologija

<= nepergalvoti, nepergalvoja, nepergalvojo <= ne- + pergalvoti, pergalvoja, pergalvojo <= per- + galvoti, galvoja, galvojo

---