nepavaišintinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepavaišintinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepavaišintinas, mot. g. nepavaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišintinas	nepavaišintini	nepavaišintina	nepavaišintinos	nepavaišintina	-
kilm.	nepavaišintino	nepavaišintinų	nepavaišintinos	nepavaišintinų	-	-
naud.	nepavaišintinam	nepavaišintiniems	nepavaišintinai	nepavaišintinoms	-	-
gal.	nepavaišintiną	nepavaišintinus	nepavaišintiną	nepavaišintinas	-	-
įnag.	nepavaišintinu	nepavaišintinais	nepavaišintina	nepavaišintinomis	-	-
viet.	nepavaišintiname	nepavaišintinuose	nepavaišintinoje	nepavaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišintinasis	nepavaišintinieji	nepavaišintinoji	nepavaišintinosios	-	-
kilm.	nepavaišintinojo	nepavaišintinųjų	nepavaišintinosios	nepavaišintinųjų	-	-
naud.	nepavaišintinajam	nepavaišintiniesiems	nepavaišintinajai	nepavaišintinosioms	-	-
gal.	nepavaišintinąjį	nepavaišintinuosius	nepavaišintinąją	nepavaišintinąsias	-	-
įnag.	nepavaišintinuoju	nepavaišintinaisiais	nepavaišintinąja	nepavaišintinosiomis	-	-
viet.	nepavaišintinajame	nepavaišintinuosiuose	nepavaišintinojoje	nepavaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepavaišintinas, mot. g. nepavaišintina.

nepavaišintinąjį

1. tas, dėl kurio reikia nepavaišinti

Etimologija

<= nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino <= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---