nepavaišinta

Taip pat žr.: nepavaišintą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepavaišinta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepavaišintas, mot. g. nepavaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišintas	nepavaišinti	nepavaišinta	nepavaišintos	nepavaišinta	-
kilm.	nepavaišinto	nepavaišintų	nepavaišintos	nepavaišintų	-	-
naud.	nepavaišintam	nepavaišintiems	nepavaišintai	nepavaišintoms	-	-
gal.	nepavaišintą	nepavaišintus	nepavaišintą	nepavaišintas	-	-
įnag.	nepavaišintu	nepavaišintais	nepavaišinta	nepavaišintomis	-	-
viet.	nepavaišintame	nepavaišintuose	nepavaišintoje	nepavaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišintasis	nepavaišintieji	nepavaišintoji	nepavaišintosios	-	-
kilm.	nepavaišintojo	nepavaišintųjų	nepavaišintosios	nepavaišintųjų	-	-
naud.	nepavaišintajam	nepavaišintiesiems	nepavaišintajai	nepavaišintosioms	-	-
gal.	nepavaišintąjį	nepavaišintuosius	nepavaišintąją	nepavaišintąsias	-	-
įnag.	nepavaišintuoju	nepavaišintaisiais	nepavaišintąja	nepavaišintosiomis	-	-
viet.	nepavaišintajame	nepavaišintuosiuose	nepavaišintojoje	nepavaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepavaišintas.
• Skiemenys: ne-pa-vai-šin-ta

nepavaišinta

1. ta, kurią nepavaišino

Etimologija

<= nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino <= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---