nepavaišinsiančiu

Taip pat žr.: nepavaišinsiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepavaišinsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepavaišinsiantis, mot. g. nepavaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišinsiąs, nepavaišinsiantis	nepavaišinsią, nepavaišinsiantys	nepavaišinsianti	nepavaišinsiančios	-	nepavaišinsią
kilm.	nepavaišinsiančio	nepavaišinsiančių	nepavaišinsiančios	nepavaišinsiančių	-	-
naud.	nepavaišinsiančiam	nepavaišinsiantiems, nepavaišinsiantiem	nepavaišinsiančiai	nepavaišinsiančioms, nepavaišinsiančiom	-	-
gal.	nepavaišinsiantį	nepavaišinsiančius	nepavaišinsiančią	nepavaišinsiančias	-	-
įnag.	nepavaišinsiančiu	nepavaišinsiančiais	nepavaišinsiančia	nepavaišinsiančiomis	-	-
viet.	nepavaišinsiančiame, nepavaišinsiančiam	nepavaišinsiančiuose, nepavaišinsiančiuos	nepavaišinsiančioje, nepavaišinsiančioj	nepavaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišinsiantysis	nepavaišinsiantieji	nepavaišinsiančioji	nepavaišinsiančiosios	-	-
kilm.	nepavaišinsiančiojo	nepavaišinsiančiųjų	nepavaišinsiančiosios	nepavaišinsiančiųjų	-	-
naud.	nepavaišinsiančiajam	nepavaišinsiantiesiems	nepavaišinsiančiajai	nepavaišinsiančiosioms	-	-
gal.	nepavaišinsiantįjį	nepavaišinsiančiuosius	nepavaišinsiančiąją	nepavaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	nepavaišinsiančiuoju	nepavaišinsiančiaisiais	nepavaišinsiančiąja	nepavaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	nepavaišinsiančiajame	nepavaišinsiančiuosiuose	nepavaišinsiančiojoje	nepavaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepavaišinsiantis, mot. g. nepavaišinsianti.

nepavaišinsiančiu

1. tas, kuris nepavaišins

Etimologija

<= nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino <= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---