nepavaišinimu

Taip pat žr.: nepavaišinimų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepavaišinimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepavaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišinimas	nepavaišinimai
kilm.	nepavaišinimo	nepavaišinimų
naud.	nepavaišinimui	nepavaišinimams
gal.	nepavaišinimą	nepavaišinimus
įnag.	nepavaišinimu	nepavaišinimais
viet.	nepavaišinime	nepavaišinimuose
šauksm.	nepavaišinime	nepavaišinimai

• žr. pagr. f. nepavaišinimas

nepavaišinimu

1. žr. veiksmas nepavaišinti

Etimologija

<= nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino <= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---