nepavaišindavusiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepavaišindavusiojo (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepavaišindavęs, mot. g. nepavaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišindavęs	nepavaišindavę	nepavaišindavusi, nepavaišindavus	nepavaišindavusios	-	nepavaišindavę
kilm.	nepavaišindavusio	nepavaišindavusių	nepavaišindavusios	nepavaišindavusių	-	-
naud.	nepavaišindavusiam	nepavaišindavusiems	nepavaišindavusiai	nepavaišindavusioms	-	-
gal.	nepavaišindavusį	nepavaišindavusius	nepavaišindavusią	nepavaišindavusias	-	-
įnag.	nepavaišindavusiu	nepavaišindavusiais	nepavaišindavusia	nepavaišindavusiomis	-	-
viet.	nepavaišindavusiame	nepavaišindavusiuose	nepavaišindavusioje	nepavaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišindavusysis	nepavaišindavusieji	nepavaišindavusioji	nepavaišindavusiosios	-	-
kilm.	nepavaišindavusiojo	nepavaišindavusiųjų	nepavaišindavusiosios	nepavaišindavusiųjų	-	-
naud.	nepavaišindavusiajam	nepavaišindavusiesiems	nepavaišindavusiajai	nepavaišindavusiosioms	-	-
gal.	nepavaišindavusįjį	nepavaišindavusiuosius	nepavaišindavusiąją	nepavaišindavusiąsias	-	-
įnag.	nepavaišindavusiuoju	nepavaišindavusiaisiais	nepavaišindavusiąja	nepavaišindavusiosiomis	-	-
viet.	nepavaišindavusiajame	nepavaišindavusiuosiuose	nepavaišindavusiojoje	nepavaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepavaišindavęs, mot. g. nepavaišindavusi.

nepavaišindavusiojo

1. tas, kuris nepavaišindavo

Etimologija

<= nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino <= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---