nepavaišinamu

Taip pat žr.: nepavaišinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepavaišinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepavaišinamas, mot. g. nepavaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišinamas	nepavaišinami	nepavaišinama	nepavaišinamos	nepavaišinama	-
kilm.	nepavaišinamo	nepavaišinamų	nepavaišinamos	nepavaišinamų	-	-
naud.	nepavaišinamam	nepavaišinamiems	nepavaišinamai	nepavaišinamoms	-	-
gal.	nepavaišinamą	nepavaišinamus	nepavaišinamą	nepavaišinamas	-	-
įnag.	nepavaišinamu	nepavaišinamais	nepavaišinama	nepavaišinamomis	-	-
viet.	nepavaišinamame	nepavaišinamuose	nepavaišinamoje	nepavaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišinamasis	nepavaišinamieji	nepavaišinamoji	nepavaišinamosios	-	-
kilm.	nepavaišinamojo	nepavaišinamųjų	nepavaišinamosios	nepavaišinamųjų	-	-
naud.	nepavaišinamajam	nepavaišinamiesiems	nepavaišinamajai	nepavaišinamosioms	-	-
gal.	nepavaišinamąjį	nepavaišinamuosius	nepavaišinamąją	nepavaišinamąsias	-	-
įnag.	nepavaišinamuoju	nepavaišinamaisiais	nepavaišinamąja	nepavaišinamosiomis	-	-
viet.	nepavaišinamajame	nepavaišinamuosiuose	nepavaišinamojoje	nepavaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepavaišinamas, mot. g. nepavaišinama.

nepavaišinamu

1. tas, kurį nepavaišina

Etimologija

<= nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino <= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---