nepaužmokėtas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepaužmokėtas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepaužmokėtas, mot. g. nepaužmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaužmokėtas	nepaužmokėti	nepaužmokėta	nepaužmokėtos	nepaužmokėta	-
kilm.	nepaužmokėto	nepaužmokėtų	nepaužmokėtos	nepaužmokėtų	-	-
naud.	nepaužmokėtam	nepaužmokėtiems	nepaužmokėtai	nepaužmokėtoms	-	-
gal.	nepaužmokėtą	nepaužmokėtus	nepaužmokėtą	nepaužmokėtas	-	-
įnag.	nepaužmokėtu	nepaužmokėtais	nepaužmokėta	nepaužmokėtomis	-	-
viet.	nepaužmokėtame	nepaužmokėtuose	nepaužmokėtoje	nepaužmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaužmokėtasis	nepaužmokėtieji	nepaužmokėtoji	nepaužmokėtosios	-	-
kilm.	nepaužmokėtojo	nepaužmokėtųjų	nepaužmokėtosios	nepaužmokėtųjų	-	-
naud.	nepaužmokėtajam	nepaužmokėtiesiems	nepaužmokėtajai	nepaužmokėtosioms	-	-
gal.	nepaužmokėtąjį	nepaužmokėtuosius	nepaužmokėtąją	nepaužmokėtąsias	-	-
įnag.	nepaužmokėtuoju	nepaužmokėtaisiais	nepaužmokėtąja	nepaužmokėtosiomis	-	-
viet.	nepaužmokėtajame	nepaužmokėtuosiuose	nepaužmokėtojoje	nepaužmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nepaužmokėta.
• Skiemenys: ne-pa-už-mo-kė-tas

nepaužmokėtas (nevart.)

1. tas, kurį nepaužmokėjo

Etimologija

<= nepaužmokėti, nepaužmoka, nepaužmokėjo <= ne- + paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nepaužmokėtas: bendrai

paužmokėtas (lt)

Vertimai

  nepaužmokėtas: bendrai

---