nepatikinantysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepatikinantysis (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepatikinantis, mot. g. nepatikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepatikinąs, nepatikinantis	nepatikiną, nepatikinantys	nepatikinanti	nepatikinančios	-	nepatikiną
kilm.	nepatikinančio	nepatikinančių	nepatikinančios	nepatikinančių	-	-
naud.	nepatikinančiam	nepatikinantiems, nepatikinantiem	nepatikinančiai	nepatikinančioms, nepatikinančiom	-	-
gal.	nepatikinantį	nepatikinančius	nepatikinančią	nepatikinančias	-	-
įnag.	nepatikinančiu	nepatikinančiais	nepatikinančia	nepatikinančiomis	-	-
viet.	nepatikinančiame, nepatikinančiam	nepatikinančiuose, nepatikinančiuos	nepatikinančioje, nepatikinančioj	nepatikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepatikinantysis	nepatikinantieji	nepatikinančioji	nepatikinančiosios	-	-
kilm.	nepatikinančiojo	nepatikinančiųjų	nepatikinančiosios	nepatikinančiųjų	-	-
naud.	nepatikinančiajam	nepatikinantiesiems	nepatikinančiajai	nepatikinančiosioms	-	-
gal.	nepatikinantįjį	nepatikinančiuosius	nepatikinančiąją	nepatikinančiąsias	-	-
įnag.	nepatikinančiuoju	nepatikinančiaisiais	nepatikinančiąja	nepatikinančiosiomis	-	-
viet.	nepatikinančiajame	nepatikinančiuosiuose	nepatikinančiojoje	nepatikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepatikinantis, mot. g. nepatikinanti.
• Skiemenys: ne-pa-ti-ki-nan-ty-sis

nepatikinantysis

1. tas, kuris nepatikina

Etimologija

<= nepatikinti, nepatikina, nepatikino <= ne- + patikinti, patikina, patikino <= pa- + tikinti, tikina, tikino

---