nepasivaišintu

Taip pat žr.: nepasivaišintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivaišintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivaišintas, mot. g. nepasivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišintas	nepasivaišinti	nepasivaišinta	nepasivaišintos	nepasivaišinta	-
kilm.	nepasivaišinto	nepasivaišintų	nepasivaišintos	nepasivaišintų	-	-
naud.	nepasivaišintam	nepasivaišintiems	nepasivaišintai	nepasivaišintoms	-	-
gal.	nepasivaišintą	nepasivaišintus	nepasivaišintą	nepasivaišintas	-	-
įnag.	nepasivaišintu	nepasivaišintais	nepasivaišinta	nepasivaišintomis	-	-
viet.	nepasivaišintame	nepasivaišintuose	nepasivaišintoje	nepasivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišintasis	nepasivaišintieji	nepasivaišintoji	nepasivaišintosios	-	-
kilm.	nepasivaišintojo	nepasivaišintųjų	nepasivaišintosios	nepasivaišintųjų	-	-
naud.	nepasivaišintajam	nepasivaišintiesiems	nepasivaišintajai	nepasivaišintosioms	-	-
gal.	nepasivaišintąjį	nepasivaišintuosius	nepasivaišintąją	nepasivaišintąsias	-	-
įnag.	nepasivaišintuoju	nepasivaišintaisiais	nepasivaišintąja	nepasivaišintosiomis	-	-
viet.	nepasivaišintajame	nepasivaišintuosiuose	nepasivaišintojoje	nepasivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivaišintas, mot. g. nepasivaišinta.

nepasivaišintu

1. tas, kurį nepasivaišino

Etimologija

<= nepasivaišinti, nepasivaišina, nepasivaišino <= ne- + pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---