nepasivaišinsimąja

Taip pat žr.: nepasivaišinsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivaišinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivaišinsimas, mot. g. nepasivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišinsimas	nepasivaišinsimi	nepasivaišinsima	nepasivaišinsimos	nepasivaišinsima	-
kilm.	nepasivaišinsimo	nepasivaišinsimų	nepasivaišinsimos	nepasivaišinsimų	-	-
naud.	nepasivaišinsimam	nepasivaišinsimiems	nepasivaišinsimai	nepasivaišinsimoms	-	-
gal.	nepasivaišinsimą	nepasivaišinsimus	nepasivaišinsimą	nepasivaišinsimas	-	-
įnag.	nepasivaišinsimu	nepasivaišinsimais	nepasivaišinsima	nepasivaišinsimomis	-	-
viet.	nepasivaišinsimame	nepasivaišinsimuose	nepasivaišinsimoje	nepasivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišinsimasis	nepasivaišinsimieji	nepasivaišinsimoji	nepasivaišinsimosios	-	-
kilm.	nepasivaišinsimojo	nepasivaišinsimųjų	nepasivaišinsimosios	nepasivaišinsimųjų	-	-
naud.	nepasivaišinsimajam	nepasivaišinsimiesiems	nepasivaišinsimajai	nepasivaišinsimosioms	-	-
gal.	nepasivaišinsimąjį	nepasivaišinsimuosius	nepasivaišinsimąją	nepasivaišinsimąsias	-	-
įnag.	nepasivaišinsimuoju	nepasivaišinsimaisiais	nepasivaišinsimąja	nepasivaišinsimosiomis	-	-
viet.	nepasivaišinsimajame	nepasivaišinsimuosiuose	nepasivaišinsimojoje	nepasivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivaišinsimas, mot. g. nepasivaišinsima.

nepasivaišinsimąja

1. ta, kurią nepasivaišins

Etimologija

<= nepasivaišinti, nepasivaišina, nepasivaišino <= ne- + pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---