nepasivaišinimu

Taip pat žr.: nepasivaišinimų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepasivaišinimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepasivaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišinimas	nepasivaišinimai
kilm.	nepasivaišinimo	nepasivaišinimų
naud.	nepasivaišinimui	nepasivaišinimams
gal.	nepasivaišinimą	nepasivaišinimus
įnag.	nepasivaišinimu	nepasivaišinimais
viet.	nepasivaišinime	nepasivaišinimuose
šauksm.	nepasivaišinime	nepasivaišinimai

• žr. pagr. f. nepasivaišinimas

nepasivaišinimu

1. žr. veiksmas nepasivaišinti

Etimologija

<= nepasivaišinti, nepasivaišina, nepasivaišino <= ne- + pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---