nepasivaišindavusiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivaišindavusiais (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivaišindavęs, mot. g. nepasivaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišindavęs	nepasivaišindavę	nepasivaišindavusi, nepasivaišindavus	nepasivaišindavusios	-	nepasivaišindavę
kilm.	nepasivaišindavusio	nepasivaišindavusių	nepasivaišindavusios	nepasivaišindavusių	-	-
naud.	nepasivaišindavusiam	nepasivaišindavusiems	nepasivaišindavusiai	nepasivaišindavusioms	-	-
gal.	nepasivaišindavusį	nepasivaišindavusius	nepasivaišindavusią	nepasivaišindavusias	-	-
įnag.	nepasivaišindavusiu	nepasivaišindavusiais	nepasivaišindavusia	nepasivaišindavusiomis	-	-
viet.	nepasivaišindavusiame	nepasivaišindavusiuose	nepasivaišindavusioje	nepasivaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišindavusysis	nepasivaišindavusieji	nepasivaišindavusioji	nepasivaišindavusiosios	-	-
kilm.	nepasivaišindavusiojo	nepasivaišindavusiųjų	nepasivaišindavusiosios	nepasivaišindavusiųjų	-	-
naud.	nepasivaišindavusiajam	nepasivaišindavusiesiems	nepasivaišindavusiajai	nepasivaišindavusiosioms	-	-
gal.	nepasivaišindavusįjį	nepasivaišindavusiuosius	nepasivaišindavusiąją	nepasivaišindavusiąsias	-	-
įnag.	nepasivaišindavusiuoju	nepasivaišindavusiaisiais	nepasivaišindavusiąja	nepasivaišindavusiosiomis	-	-
viet.	nepasivaišindavusiajame	nepasivaišindavusiuosiuose	nepasivaišindavusiojoje	nepasivaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivaišindavęs, mot. g. nepasivaišindavusi.

nepasivaišindavusiais

1. tas, kuris nepasivaišindavo

Etimologija

<= nepasivaišinti, nepasivaišina, nepasivaišino <= ne- + pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---