nepasitikindavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasitikindavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasitikindavęs, mot. g. nepasitikindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasitikindavęs	nepasitikindavę	nepasitikindavusi, nepasitikindavus	nepasitikindavusios	-	nepasitikindavę
kilm.	nepasitikindavusio	nepasitikindavusių	nepasitikindavusios	nepasitikindavusių	-	-
naud.	nepasitikindavusiam	nepasitikindavusiems	nepasitikindavusiai	nepasitikindavusioms	-	-
gal.	nepasitikindavusį	nepasitikindavusius	nepasitikindavusią	nepasitikindavusias	-	-
įnag.	nepasitikindavusiu	nepasitikindavusiais	nepasitikindavusia	nepasitikindavusiomis	-	-
viet.	nepasitikindavusiame	nepasitikindavusiuose	nepasitikindavusioje	nepasitikindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasitikindavusysis	nepasitikindavusieji	nepasitikindavusioji	nepasitikindavusiosios	-	-
kilm.	nepasitikindavusiojo	nepasitikindavusiųjų	nepasitikindavusiosios	nepasitikindavusiųjų	-	-
naud.	nepasitikindavusiajam	nepasitikindavusiesiems	nepasitikindavusiajai	nepasitikindavusiosioms	-	-
gal.	nepasitikindavusįjį	nepasitikindavusiuosius	nepasitikindavusiąją	nepasitikindavusiąsias	-	-
įnag.	nepasitikindavusiuoju	nepasitikindavusiaisiais	nepasitikindavusiąja	nepasitikindavusiosiomis	-	-
viet.	nepasitikindavusiajame	nepasitikindavusiuosiuose	nepasitikindavusiojoje	nepasitikindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasitikindavęs, mot. g. nepasitikindavusi.
• Skiemenys: ne-pa-si-ti-kin-da-vu-sį-jį

nepasitikindavusįjį

1. tas, kuris nepasitikindavo

Etimologija

<= nepasitikinti, nepasitikina, nepasitikino <= ne- + pasitikinti, pasitikina, pasitikino <= pa- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---