nepasiragintomis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasiragintomis (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasiragintas, mot. g. nepasiraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiragintas	nepasiraginti	nepasiraginta	nepasiragintos	nepasiraginta	-
kilm.	nepasiraginto	nepasiragintų	nepasiragintos	nepasiragintų	-	-
naud.	nepasiragintam	nepasiragintiems	nepasiragintai	nepasiragintoms	-	-
gal.	nepasiragintą	nepasiragintus	nepasiragintą	nepasiragintas	-	-
įnag.	nepasiragintu	nepasiragintais	nepasiraginta	nepasiragintomis	-	-
viet.	nepasiragintame	nepasiragintuose	nepasiragintoje	nepasiragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiragintasis	nepasiragintieji	nepasiragintoji	nepasiragintosios	-	-
kilm.	nepasiragintojo	nepasiragintųjų	nepasiragintosios	nepasiragintųjų	-	-
naud.	nepasiragintajam	nepasiragintiesiems	nepasiragintajai	nepasiragintosioms	-	-
gal.	nepasiragintąjį	nepasiragintuosius	nepasiragintąją	nepasiragintąsias	-	-
įnag.	nepasiragintuoju	nepasiragintaisiais	nepasiragintąja	nepasiragintosiomis	-	-
viet.	nepasiragintajame	nepasiragintuosiuose	nepasiragintojoje	nepasiragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasiragintas, mot. g. nepasiraginta.
• Skiemenys: ne-pa-si-ra-gin-to-mis

nepasiragintomis

1. ta, kurią nepasiragino

Etimologija

<= nepasiraginti, nepasiragina, nepasiragino <= ne- + pasiraginti, pasiragina, pasiragino <= pa- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---