nepasimokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepasimokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepasimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasimokėtojas	nepasimokėtojai
kilm.	nepasimokėtojo	nepasimokėtojų
naud.	nepasimokėtojui	nepasimokėtojams
gal.	nepasimokėtoją	nepasimokėtojus
įnag.	nepasimokėtoju	nepasimokėtojais
viet.	nepasimokėtojuje	nepasimokėtojuose
šauksm.	nepasimokėtojau	nepasimokėtojai

• Skiemenys: ne-pa-si-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. nepasimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepasimokėtoja.

nepasimokėtojau

1. tas, kuris nepasimoka

Etimologija

<= nepasimokėti, nepasimoka, nepasimokėjo <= ne- + pasimokėti, pasimoka, pasimokėjo <= pa- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---