nepasimokėsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasimokėsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasimokėsimas, mot. g. nepasimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasimokėsimas	nepasimokėsimi	nepasimokėsima	nepasimokėsimos	nepasimokėsima	-
kilm.	nepasimokėsimo	nepasimokėsimų	nepasimokėsimos	nepasimokėsimų	-	-
naud.	nepasimokėsimam	nepasimokėsimiems	nepasimokėsimai	nepasimokėsimoms	-	-
gal.	nepasimokėsimą	nepasimokėsimus	nepasimokėsimą	nepasimokėsimas	-	-
įnag.	nepasimokėsimu	nepasimokėsimais	nepasimokėsima	nepasimokėsimomis	-	-
viet.	nepasimokėsimame	nepasimokėsimuose	nepasimokėsimoje	nepasimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasimokėsimasis	nepasimokėsimieji	nepasimokėsimoji	nepasimokėsimosios	-	-
kilm.	nepasimokėsimojo	nepasimokėsimųjų	nepasimokėsimosios	nepasimokėsimųjų	-	-
naud.	nepasimokėsimajam	nepasimokėsimiesiems	nepasimokėsimajai	nepasimokėsimosioms	-	-
gal.	nepasimokėsimąjį	nepasimokėsimuosius	nepasimokėsimąją	nepasimokėsimąsias	-	-
įnag.	nepasimokėsimuoju	nepasimokėsimaisiais	nepasimokėsimąja	nepasimokėsimosiomis	-	-
viet.	nepasimokėsimajame	nepasimokėsimuosiuose	nepasimokėsimojoje	nepasimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasimokėsimas, mot. g. nepasimokėsima.
• Skiemenys: ne-pa-si-mo-kė-si-mu

nepasimokėsimu

1. tas, kurį nepasimokės

Etimologija

<= nepasimokėti, nepasimoka, nepasimokėjo <= ne- + pasimokėti, pasimoka, pasimokėjo <= pa- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---