nepasimokąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasimokąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasimokantis, mot. g. nepasimokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasimokąs, nepasimokantis	nepasimoką, nepasimokantys	nepasimokanti	nepasimokančios	-	nepasimoką
kilm.	nepasimokančio	nepasimokančių	nepasimokančios	nepasimokančių	-	-
naud.	nepasimokančiam	nepasimokantiems, nepasimokantiem	nepasimokančiai	nepasimokančioms, nepasimokančiom	-	-
gal.	nepasimokantį	nepasimokančius	nepasimokančią	nepasimokančias	-	-
įnag.	nepasimokančiu	nepasimokančiais	nepasimokančia	nepasimokančiomis	-	-
viet.	nepasimokančiame, nepasimokančiam	nepasimokančiuose, nepasimokančiuos	nepasimokančioje, nepasimokančioj	nepasimokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasimokantysis	nepasimokantieji	nepasimokančioji	nepasimokančiosios	-	-
kilm.	nepasimokančiojo	nepasimokančiųjų	nepasimokančiosios	nepasimokančiųjų	-	-
naud.	nepasimokančiajam	nepasimokantiesiems	nepasimokančiajai	nepasimokančiosioms	-	-
gal.	nepasimokantįjį	nepasimokančiuosius	nepasimokančiąją	nepasimokančiąsias	-	-
įnag.	nepasimokančiuoju	nepasimokančiaisiais	nepasimokančiąja	nepasimokančiosiomis	-	-
viet.	nepasimokančiajame	nepasimokančiuosiuose	nepasimokančiojoje	nepasimokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasimokantis, mot. g. nepasimokanti.
• Skiemenys: ne-pa-si-mo-kąs

nepasimokąs

1. tas, kuris nepasimoka

Etimologija

<= nepasimokėti, nepasimoka, nepasimokėjo <= ne- + pasimokėti, pasimoka, pasimokėjo <= pa- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nepasimokąs: bendrai

pasimokąs (lt)

Vertimai

  nepasimokąs: bendrai

---