nepasijaudintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasijaudintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasijaudintinas, mot. g. nepasijaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasijaudintinas	nepasijaudintini	nepasijaudintina	nepasijaudintinos	nepasijaudintina	-
kilm.	nepasijaudintino	nepasijaudintinų	nepasijaudintinos	nepasijaudintinų	-	-
naud.	nepasijaudintinam	nepasijaudintiniems	nepasijaudintinai	nepasijaudintinoms	-	-
gal.	nepasijaudintiną	nepasijaudintinus	nepasijaudintiną	nepasijaudintinas	-	-
įnag.	nepasijaudintinu	nepasijaudintinais	nepasijaudintina	nepasijaudintinomis	-	-
viet.	nepasijaudintiname	nepasijaudintinuose	nepasijaudintinoje	nepasijaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasijaudintinasis	nepasijaudintinieji	nepasijaudintinoji	nepasijaudintinosios	-	-
kilm.	nepasijaudintinojo	nepasijaudintinųjų	nepasijaudintinosios	nepasijaudintinųjų	-	-
naud.	nepasijaudintinajam	nepasijaudintiniesiems	nepasijaudintinajai	nepasijaudintinosioms	-	-
gal.	nepasijaudintinąjį	nepasijaudintinuosius	nepasijaudintinąją	nepasijaudintinąsias	-	-
įnag.	nepasijaudintinuoju	nepasijaudintinaisiais	nepasijaudintinąja	nepasijaudintinosiomis	-	-
viet.	nepasijaudintinajame	nepasijaudintinuosiuose	nepasijaudintinojoje	nepasijaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasijaudintinas, mot. g. nepasijaudintina.
• Skiemenys: ne-pa-si-jau-din-ti-nus

nepasijaudintinus

1. tas, dėl kurio reikia nepasijaudinti

Etimologija

<= nepasijaudinti, nepasijaudina, nepasijaudino <= ne- + pasijaudinti, pasijaudina, pasijaudino <= pa- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---