nepasijaudintąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasijaudintąjį (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasijaudintas, mot. g. nepasijaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasijaudintas	nepasijaudinti	nepasijaudinta	nepasijaudintos	nepasijaudinta	-
kilm.	nepasijaudinto	nepasijaudintų	nepasijaudintos	nepasijaudintų	-	-
naud.	nepasijaudintam	nepasijaudintiems	nepasijaudintai	nepasijaudintoms	-	-
gal.	nepasijaudintą	nepasijaudintus	nepasijaudintą	nepasijaudintas	-	-
įnag.	nepasijaudintu	nepasijaudintais	nepasijaudinta	nepasijaudintomis	-	-
viet.	nepasijaudintame	nepasijaudintuose	nepasijaudintoje	nepasijaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasijaudintasis	nepasijaudintieji	nepasijaudintoji	nepasijaudintosios	-	-
kilm.	nepasijaudintojo	nepasijaudintųjų	nepasijaudintosios	nepasijaudintųjų	-	-
naud.	nepasijaudintajam	nepasijaudintiesiems	nepasijaudintajai	nepasijaudintosioms	-	-
gal.	nepasijaudintąjį	nepasijaudintuosius	nepasijaudintąją	nepasijaudintąsias	-	-
įnag.	nepasijaudintuoju	nepasijaudintaisiais	nepasijaudintąja	nepasijaudintosiomis	-	-
viet.	nepasijaudintajame	nepasijaudintuosiuose	nepasijaudintojoje	nepasijaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasijaudintas, mot. g. nepasijaudinta.
• Skiemenys: ne-pa-si-jau-din-tą-jį

nepasijaudintąjį

1. tas, kurį nepasijaudino

Etimologija

<= nepasijaudinti, nepasijaudina, nepasijaudino <= ne- + pasijaudinti, pasijaudina, pasijaudino <= pa- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---