nepasijaudinsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasijaudinsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasijaudinsimas, mot. g. nepasijaudinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasijaudinsimas	nepasijaudinsimi	nepasijaudinsima	nepasijaudinsimos	nepasijaudinsima	-
kilm.	nepasijaudinsimo	nepasijaudinsimų	nepasijaudinsimos	nepasijaudinsimų	-	-
naud.	nepasijaudinsimam	nepasijaudinsimiems	nepasijaudinsimai	nepasijaudinsimoms	-	-
gal.	nepasijaudinsimą	nepasijaudinsimus	nepasijaudinsimą	nepasijaudinsimas	-	-
įnag.	nepasijaudinsimu	nepasijaudinsimais	nepasijaudinsima	nepasijaudinsimomis	-	-
viet.	nepasijaudinsimame	nepasijaudinsimuose	nepasijaudinsimoje	nepasijaudinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasijaudinsimasis	nepasijaudinsimieji	nepasijaudinsimoji	nepasijaudinsimosios	-	-
kilm.	nepasijaudinsimojo	nepasijaudinsimųjų	nepasijaudinsimosios	nepasijaudinsimųjų	-	-
naud.	nepasijaudinsimajam	nepasijaudinsimiesiems	nepasijaudinsimajai	nepasijaudinsimosioms	-	-
gal.	nepasijaudinsimąjį	nepasijaudinsimuosius	nepasijaudinsimąją	nepasijaudinsimąsias	-	-
įnag.	nepasijaudinsimuoju	nepasijaudinsimaisiais	nepasijaudinsimąja	nepasijaudinsimosiomis	-	-
viet.	nepasijaudinsimajame	nepasijaudinsimuosiuose	nepasijaudinsimojoje	nepasijaudinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasijaudinsimas, mot. g. nepasijaudinsima.
• Skiemenys: ne-pa-si-jau-din-si-muo-ju

nepasijaudinsimuoju

1. tas, kurį nepasijaudins

Etimologija

<= nepasijaudinti, nepasijaudina, nepasijaudino <= ne- + pasijaudinti, pasijaudina, pasijaudino <= pa- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---