nepasijaudinantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasijaudinantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasijaudinantis, mot. g. nepasijaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasijaudinąs, nepasijaudinantis	nepasijaudiną, nepasijaudinantys	nepasijaudinanti	nepasijaudinančios	-	nepasijaudiną
kilm.	nepasijaudinančio	nepasijaudinančių	nepasijaudinančios	nepasijaudinančių	-	-
naud.	nepasijaudinančiam	nepasijaudinantiems, nepasijaudinantiem	nepasijaudinančiai	nepasijaudinančioms, nepasijaudinančiom	-	-
gal.	nepasijaudinantį	nepasijaudinančius	nepasijaudinančią	nepasijaudinančias	-	-
įnag.	nepasijaudinančiu	nepasijaudinančiais	nepasijaudinančia	nepasijaudinančiomis	-	-
viet.	nepasijaudinančiame, nepasijaudinančiam	nepasijaudinančiuose, nepasijaudinančiuos	nepasijaudinančioje, nepasijaudinančioj	nepasijaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasijaudinantysis	nepasijaudinantieji	nepasijaudinančioji	nepasijaudinančiosios	-	-
kilm.	nepasijaudinančiojo	nepasijaudinančiųjų	nepasijaudinančiosios	nepasijaudinančiųjų	-	-
naud.	nepasijaudinančiajam	nepasijaudinantiesiems	nepasijaudinančiajai	nepasijaudinančiosioms	-	-
gal.	nepasijaudinantįjį	nepasijaudinančiuosius	nepasijaudinančiąją	nepasijaudinančiąsias	-	-
įnag.	nepasijaudinančiuoju	nepasijaudinančiaisiais	nepasijaudinančiąja	nepasijaudinančiosiomis	-	-
viet.	nepasijaudinančiajame	nepasijaudinančiuosiuose	nepasijaudinančiojoje	nepasijaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasijaudinantis, mot. g. nepasijaudinanti.
• Skiemenys: ne-pa-si-jau-di-nan-tį

nepasijaudinantį

1. tas, kuris nepasijaudina

Etimologija

<= nepasijaudinti, nepasijaudina, nepasijaudino <= ne- + pasijaudinti, pasijaudina, pasijaudino <= pa- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---