nepasigirdimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasigirdimasis (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasigirdimas, mot. g. nepasigirdima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigirdimas	nepasigirdimi	nepasigirdima	nepasigirdimos	nepasigirdima	-
kilm.	nepasigirdimo	nepasigirdimų	nepasigirdimos	nepasigirdimų	-	-
naud.	nepasigirdimam	nepasigirdimiems	nepasigirdimai	nepasigirdimoms	-	-
gal.	nepasigirdimą	nepasigirdimus	nepasigirdimą	nepasigirdimas	-	-
įnag.	nepasigirdimu	nepasigirdimais	nepasigirdima	nepasigirdimomis	-	-
viet.	nepasigirdimame	nepasigirdimuose	nepasigirdimoje	nepasigirdimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigirdimasis	nepasigirdimieji	nepasigirdimoji	nepasigirdimosios	-	-
kilm.	nepasigirdimojo	nepasigirdimųjų	nepasigirdimosios	nepasigirdimųjų	-	-
naud.	nepasigirdimajam	nepasigirdimiesiems	nepasigirdimajai	nepasigirdimosioms	-	-
gal.	nepasigirdimąjį	nepasigirdimuosius	nepasigirdimąją	nepasigirdimąsias	-	-
įnag.	nepasigirdimuoju	nepasigirdimaisiais	nepasigirdimąja	nepasigirdimosiomis	-	-
viet.	nepasigirdimajame	nepasigirdimuosiuose	nepasigirdimojoje	nepasigirdimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasigirdimas, mot. g. nepasigirdima.
• Skiemenys: ne-pa-si-gir-di-ma-sis

nepasigirdimasis

1. tas, kurį nepasigirdi

Etimologija

<= nepasigirdėti, nepasigirdi, nepasigirdėjo <= ne- + pasigirdėti, pasigirdi, pasigirdėjo <= pa- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---