nepasigirdėtoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasigirdėtoje (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasigirdėtas, mot. g. nepasigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigirdėtas	nepasigirdėti	nepasigirdėta	nepasigirdėtos	nepasigirdėta	-
kilm.	nepasigirdėto	nepasigirdėtų	nepasigirdėtos	nepasigirdėtų	-	-
naud.	nepasigirdėtam	nepasigirdėtiems	nepasigirdėtai	nepasigirdėtoms	-	-
gal.	nepasigirdėtą	nepasigirdėtus	nepasigirdėtą	nepasigirdėtas	-	-
įnag.	nepasigirdėtu	nepasigirdėtais	nepasigirdėta	nepasigirdėtomis	-	-
viet.	nepasigirdėtame	nepasigirdėtuose	nepasigirdėtoje	nepasigirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigirdėtasis	nepasigirdėtieji	nepasigirdėtoji	nepasigirdėtosios	-	-
kilm.	nepasigirdėtojo	nepasigirdėtųjų	nepasigirdėtosios	nepasigirdėtųjų	-	-
naud.	nepasigirdėtajam	nepasigirdėtiesiems	nepasigirdėtajai	nepasigirdėtosioms	-	-
gal.	nepasigirdėtąjį	nepasigirdėtuosius	nepasigirdėtąją	nepasigirdėtąsias	-	-
įnag.	nepasigirdėtuoju	nepasigirdėtaisiais	nepasigirdėtąja	nepasigirdėtosiomis	-	-
viet.	nepasigirdėtajame	nepasigirdėtuosiuose	nepasigirdėtojoje	nepasigirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasigirdėtas, mot. g. nepasigirdėta.
• Skiemenys: ne-pa-si-gir-dė-to-je

nepasigirdėtoje

1. tas, kurį nepasigirdėjo

Etimologija

<= nepasigirdėti, nepasigirdi, nepasigirdėjo <= ne- + pasigirdėti, pasigirdi, pasigirdėjo <= pa- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---