nepasiginčytinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasiginčytinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasiginčytinas, mot. g. nepasiginčytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiginčytinas	nepasiginčytini	nepasiginčytina	nepasiginčytinos	nepasiginčytina	-
kilm.	nepasiginčytino	nepasiginčytinų	nepasiginčytinos	nepasiginčytinų	-	-
naud.	nepasiginčytinam	nepasiginčytiniems	nepasiginčytinai	nepasiginčytinoms	-	-
gal.	nepasiginčytiną	nepasiginčytinus	nepasiginčytiną	nepasiginčytinas	-	-
įnag.	nepasiginčytinu	nepasiginčytinais	nepasiginčytina	nepasiginčytinomis	-	-
viet.	nepasiginčytiname	nepasiginčytinuose	nepasiginčytinoje	nepasiginčytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiginčytinasis	nepasiginčytinieji	nepasiginčytinoji	nepasiginčytinosios	-	-
kilm.	nepasiginčytinojo	nepasiginčytinųjų	nepasiginčytinosios	nepasiginčytinųjų	-	-
naud.	nepasiginčytinajam	nepasiginčytiniesiems	nepasiginčytinajai	nepasiginčytinosioms	-	-
gal.	nepasiginčytinąjį	nepasiginčytinuosius	nepasiginčytinąją	nepasiginčytinąsias	-	-
įnag.	nepasiginčytinuoju	nepasiginčytinaisiais	nepasiginčytinąja	nepasiginčytinosiomis	-	-
viet.	nepasiginčytinajame	nepasiginčytinuosiuose	nepasiginčytinojoje	nepasiginčytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasiginčytinas, mot. g. nepasiginčytina.
• Skiemenys: ne-pa-si-gin-čy-ti-nus

nepasiginčytinus

1. tas, dėl kurio reikia nepasiginčyti

Etimologija

<= nepasiginčyti, nepasiginčija, nepasiginčijo <= ne- + pasiginčyti, pasiginčija, pasiginčijo <= pa- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---