nepasiginčysimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasiginčysimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasiginčysimas, mot. g. nepasiginčysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiginčysimas	nepasiginčysimi	nepasiginčysima	nepasiginčysimos	nepasiginčysima	-
kilm.	nepasiginčysimo	nepasiginčysimų	nepasiginčysimos	nepasiginčysimų	-	-
naud.	nepasiginčysimam	nepasiginčysimiems	nepasiginčysimai	nepasiginčysimoms	-	-
gal.	nepasiginčysimą	nepasiginčysimus	nepasiginčysimą	nepasiginčysimas	-	-
įnag.	nepasiginčysimu	nepasiginčysimais	nepasiginčysima	nepasiginčysimomis	-	-
viet.	nepasiginčysimame	nepasiginčysimuose	nepasiginčysimoje	nepasiginčysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiginčysimasis	nepasiginčysimieji	nepasiginčysimoji	nepasiginčysimosios	-	-
kilm.	nepasiginčysimojo	nepasiginčysimųjų	nepasiginčysimosios	nepasiginčysimųjų	-	-
naud.	nepasiginčysimajam	nepasiginčysimiesiems	nepasiginčysimajai	nepasiginčysimosioms	-	-
gal.	nepasiginčysimąjį	nepasiginčysimuosius	nepasiginčysimąją	nepasiginčysimąsias	-	-
įnag.	nepasiginčysimuoju	nepasiginčysimaisiais	nepasiginčysimąja	nepasiginčysimosiomis	-	-
viet.	nepasiginčysimajame	nepasiginčysimuosiuose	nepasiginčysimojoje	nepasiginčysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasiginčysimas, mot. g. nepasiginčysima.
• Skiemenys: ne-pa-si-gin-čy-si-mų-jų

nepasiginčysimųjų

1. tas, kurį nepasiginčys

Etimologija

<= nepasiginčyti, nepasiginčija, nepasiginčijo <= ne- + pasiginčyti, pasiginčija, pasiginčijo <= pa- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---