nepasiginčijusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasiginčijusiuoju (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasiginčijęs, mot. g. nepasiginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiginčijęs	nepasiginčiję	nepasiginčijusi, nepasiginčijus	nepasiginčijusios	-	nepasiginčiję
kilm.	nepasiginčijusio	nepasiginčijusių	nepasiginčijusios	nepasiginčijusių	-	-
naud.	nepasiginčijusiam	nepasiginčijusiems	nepasiginčijusiai	nepasiginčijusioms	-	-
gal.	nepasiginčijusį	nepasiginčijusius	nepasiginčijusią	nepasiginčijusias	-	-
įnag.	nepasiginčijusiu	nepasiginčijusiais	nepasiginčijusia	nepasiginčijusiomis	-	-
viet.	nepasiginčijusiame	nepasiginčijusiuose	nepasiginčijusioje	nepasiginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiginčijusysis	nepasiginčijusieji	nepasiginčijusioji	nepasiginčijusiosios	-	-
kilm.	nepasiginčijusiojo	nepasiginčijusiųjų	nepasiginčijusiosios	nepasiginčijusiųjų	-	-
naud.	nepasiginčijusiajam	nepasiginčijusiesiems	nepasiginčijusiajai	nepasiginčijusiosioms	-	-
gal.	nepasiginčijusįjį	nepasiginčijusiuosius	nepasiginčijusiąją	nepasiginčijusiąsias	-	-
įnag.	nepasiginčijusiuoju	nepasiginčijusiaisiais	nepasiginčijusiąja	nepasiginčijusiosiomis	-	-
viet.	nepasiginčijusiajame	nepasiginčijusiuosiuose	nepasiginčijusiojoje	nepasiginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasiginčijęs, mot. g. nepasiginčijusi.
• Skiemenys: ne-pa-si-gin-či-ju-siuo-ju

nepasiginčijusiuoju

1. tas, kuris nepasiginčijo

Etimologija

<= nepasiginčyti, nepasiginčija, nepasiginčijo <= ne- + pasiginčyti, pasiginčija, pasiginčijo <= pa- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---