nepasigertus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasigertus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasigertas, mot. g. nepasigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigertas	nepasigerti	nepasigerta	nepasigertos	nepasigerta	-
kilm.	nepasigerto	nepasigertų	nepasigertos	nepasigertų	-	-
naud.	nepasigertam	nepasigertiems	nepasigertai	nepasigertoms	-	-
gal.	nepasigertą	nepasigertus	nepasigertą	nepasigertas	-	-
įnag.	nepasigertu	nepasigertais	nepasigerta	nepasigertomis	-	-
viet.	nepasigertame	nepasigertuose	nepasigertoje	nepasigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigertasis	nepasigertieji	nepasigertoji	nepasigertosios	-	-
kilm.	nepasigertojo	nepasigertųjų	nepasigertosios	nepasigertųjų	-	-
naud.	nepasigertajam	nepasigertiesiems	nepasigertajai	nepasigertosioms	-	-
gal.	nepasigertąjį	nepasigertuosius	nepasigertąją	nepasigertąsias	-	-
įnag.	nepasigertuoju	nepasigertaisiais	nepasigertąja	nepasigertosiomis	-	-
viet.	nepasigertajame	nepasigertuosiuose	nepasigertojoje	nepasigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasigertas, mot. g. nepasigerta.
• Skiemenys: ne-pa-si-ger-tus

nepasigertus

1. tas, kurį nepasigėrė

Etimologija

<= nepasigerti, nepasigeria, nepasigėrė <= ne- + pasigerti, pasigeria, pasigėrė <= pa- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---