nepasigaminančiom

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasigaminančiom (es. l. veik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasigaminantis, mot. g. nepasigaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigaminąs, nepasigaminantis	nepasigaminą, nepasigaminantys	nepasigaminanti	nepasigaminančios	-	nepasigaminą
kilm.	nepasigaminančio	nepasigaminančių	nepasigaminančios	nepasigaminančių	-	-
naud.	nepasigaminančiam	nepasigaminantiems, nepasigaminantiem	nepasigaminančiai	nepasigaminančioms, nepasigaminančiom	-	-
gal.	nepasigaminantį	nepasigaminančius	nepasigaminančią	nepasigaminančias	-	-
įnag.	nepasigaminančiu	nepasigaminančiais	nepasigaminančia	nepasigaminančiomis	-	-
viet.	nepasigaminančiame, nepasigaminančiam	nepasigaminančiuose, nepasigaminančiuos	nepasigaminančioje, nepasigaminančioj	nepasigaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigaminantysis	nepasigaminantieji	nepasigaminančioji	nepasigaminančiosios	-	-
kilm.	nepasigaminančiojo	nepasigaminančiųjų	nepasigaminančiosios	nepasigaminančiųjų	-	-
naud.	nepasigaminančiajam	nepasigaminantiesiems	nepasigaminančiajai	nepasigaminančiosioms	-	-
gal.	nepasigaminantįjį	nepasigaminančiuosius	nepasigaminančiąją	nepasigaminančiąsias	-	-
įnag.	nepasigaminančiuoju	nepasigaminančiaisiais	nepasigaminančiąja	nepasigaminančiosiomis	-	-
viet.	nepasigaminančiajame	nepasigaminančiuosiuose	nepasigaminančiojoje	nepasigaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasigaminantis, mot. g. nepasigaminanti.
• Skiemenys: ne-pa-si-ga-mi-nan-čiom

nepasigaminančiom

1. ta, kuri nepasigamina

Etimologija

<= nepasigaminti, nepasigamina, nepasigamino <= ne- + pasigaminti, pasigamina, pasigamino <= pa- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---