nepasigėrėjų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepasigėrėjų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepasigėrėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigėrėjas	nepasigėrėjai
kilm.	nepasigėrėjo	nepasigėrėjų
naud.	nepasigėrėjui	nepasigėrėjams
gal.	nepasigėrėją	nepasigėrėjus
įnag.	nepasigėrėju	nepasigėrėjais
viet.	nepasigėrėjuje	nepasigėrėjuose
šauksm.	nepasigėrėjau	nepasigėrėjai

• Skiemenys: ne-pa-si-gė-rė-jų
• žr. pagr. f. nepasigėrėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepasigėrėja.

nepasigėrėjų

1. tas, kuris nepasigeria

Etimologija

<= nepasigerti, nepasigeria, nepasigėrė <= ne- + pasigerti, pasigeria, pasigėrė <= pa- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

nepasigėrėjų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepasigėrėja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigėrėja	nepasigėrėjos
kilm.	nepasigėrėjos	nepasigėrėjų
naud.	nepasigėrėjai	nepasigėrėjoms
gal.	nepasigėrėją	nepasigėrėjas
įnag.	nepasigėrėja	nepasigėrėjomis
viet.	nepasigėrėjoje	nepasigėrėjose
šauksm.	nepasigėrėja	nepasigėrėjos

• Skiemenys: ne-pa-si-gė-rė-jų
• žr. pagr. f. nepasigėrėja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepasigėrėjas.

nepasigėrėjų

1. ta, kuri nepasigeria

Etimologija

<= nepasigerti, nepasigeria, nepasigėrė <= ne- + pasigerti, pasigeria, pasigėrė <= pa- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---