nepargėrusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepargėrusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepargėręs, mot. g. nepargėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepargėręs	nepargėrę	nepargėrusi, nepargėrus	nepargėrusios	-	nepargėrę
kilm.	nepargėrusio	nepargėrusių	nepargėrusios	nepargėrusių	-	-
naud.	nepargėrusiam	nepargėrusiems	nepargėrusiai	nepargėrusioms	-	-
gal.	nepargėrusį	nepargėrusius	nepargėrusią	nepargėrusias	-	-
įnag.	nepargėrusiu	nepargėrusiais	nepargėrusia	nepargėrusiomis	-	-
viet.	nepargėrusiame	nepargėrusiuose	nepargėrusioje	nepargėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepargėrusysis	nepargėrusieji	nepargėrusioji	nepargėrusiosios	-	-
kilm.	nepargėrusiojo	nepargėrusiųjų	nepargėrusiosios	nepargėrusiųjų	-	-
naud.	nepargėrusiajam	nepargėrusiesiems	nepargėrusiajai	nepargėrusiosioms	-	-
gal.	nepargėrusįjį	nepargėrusiuosius	nepargėrusiąją	nepargėrusiąsias	-	-
įnag.	nepargėrusiuoju	nepargėrusiaisiais	nepargėrusiąja	nepargėrusiosiomis	-	-
viet.	nepargėrusiajame	nepargėrusiuosiuose	nepargėrusiojoje	nepargėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepargėręs, mot. g. nepargėrusi.
• Skiemenys: ne-par-gė-ru-sių

nepargėrusių

1. tas, kuris nepargėrė

Etimologija

<= nepargerti, nepargeria, nepargėrė <= ne- + pargerti, pargeria, pargėrė <= par- + gerti, geria, gėrė

---